2024/04/25

 

AMERIKA IŠ ARTI IR VERSLUMO PAMOKOS

Kai kam pasaulis atrodo labai didelis ir daugelis dalykų, kurie matomi per televizijos ekranus ar spaudoje, yra nepasiekiami. Lauryno Stuokos-Gucevičiaus abiturientė Akvilė Rušėnaitė galėtų pasakyti, kad viskas įmanoma, jeigu to sieki ir žvaigždės susiklosto palankiai.

Audinga SATKŪNAITĖ

Netikėta žinia laišku

Visi programos dalyviai ir vadovai.

Kupiškėnė A. Rušėnaitė beveik visą šios vasaros mėnesį praleido Jungtinėse Amerikos Valstijose. Abiturientė dalyvavo atrankoje dėl Baltijos-Amerikos laisvės fondo (BAFF) stipendijos ir sėkmingai įveikusi atrankas galėjo išvykti į JAV, į verslo ir lyderystės stovyklą. Akvilė sakė apie programą sužinojusi atsitiktinai, per internetinę reklamą, o gavusi daugiau žinių apie ją, labai susidomėjo. Reikėjo tik užpildyti paraišką. Lauryno Stuokos-Gucevičiaus abiturientė tvirtino, kad tam prireikė nemažai laiko, maždaug dviejų mėnesių, nes paraišką reikėjo pateikti kartu parašant ir penkias esė.

„Temos buvo gana sudėtingos, todėl viską turėjau labai gerai apgalvoti. Tarkime, koks yra tavo sektinas pavyzdys ir kodėl. Viską reikėjo sudėlioti taip, kad atranką vykdantys žmonės pamatytų, koks tu esi, ir tavimi susidomėtų“, – kalbėjo A. Rušėnaitė.

Lauryno Stuokos-Gucevičiaus abiturientė Akvilė Rušėnaitė, laimėjusi stipendiją, galėjo ne tik apsilankyti JAV, bet ir tobulinti verslumo įgūdžius.

Anot pašnekovės, pirmame atrankos etape iš trijų Baltijos šalių dalyvavo 1 tūkstantis žmonių. Po paraiškų pateikimo jų liko vos 70, kurie buvo pakviesti į pokalbį, o galų gale stažuotei atrinkti 30. Iš kiekvienos Baltijos šalies po dešimt.

Akvilės tikinimu, ji didelių vilčių, kad pateks į mokinių iš visų trijų Baltijos šalių gretas stažuotei, nesitikėjusi. Jos pagrindinis tikslas buvęs pasiekti paskutinį – pokalbio – etapą, bet rezultatas pranoko abiturientės lūkesčius.

„Norėjau tiesiog pabandyti ir tikrai per daug nesitikėjau. Kai gavau laišką ir pamačiau iš ko jis, pagalvojau, jog čia bus parašyta, kad man nepasisekė. Išvydusi kitokią informaciją, buvau labai nustebinta“, – šypsojosi pašnekovė.

Ji laimę išvykti į užsienį stažuotei bandė ne pirmą kartą. Praeitais metais A. Rušėnaitė į JAV metams norėjo patekti per mainų programą YFU (Youth for understanding), tačiau tąkart mergina neįveikė antro etapo barjero.

Akvilė pasakojo, kad gauti stipendiją stažuotei bandė ir bendraklasė, tačiau ji pokalbio etapo nepasiekė. Pašnekovė tikino konkrečių atrankos ir sėkmės kriterijų nežinanti. Jos manymu, anglų kalbos žinios tikrai nesą lemiantis veiksnys.

„Mano klasės draugės anglų kalba, manau, netgi geresnė. Galbūt kažką lemia tai, kiek tu esi susidūręs su verslo aplinka. Aš esu dalyvavusi Kauno technologijos universitete metus vykusiame projekte „Bonus“, kur turėjome sukurti savo produktą. Vykdavo stovyklos, kur jį tobulindavome, rašėme verslo planus, todėl su verslo sritimi esu šiek tiek susipažinusi. Bendravau su viena iš stažuotės į JAV dalyvių, kuri mane patikino, kad prie to nėra visai prisilietusi. Todėl labai sunku pasakyti, kokie yra atrankos kriterijai“, – svarstė A. Rušėnaitė.

Trupinėlis baimės, kuri išsisklaidė

Akvilė Vašingtone, prie Linkolno memorialo.

Akvilė, laimėjusi stipendiją stažuotei JAV, viešėjo Meino valstijoje Portlande. Ji teigė, kad tai buvo tolimiausia gyvenimo kelionė ir pirmoji lėktuvu. Iki tol jos toliausiai įveiktas atstumas buvo iki Ventspilio Latvijoje.

Abiturientė, kuri tapo viena iš dešimties laimingųjų iš Lietuvos, kartu su kitų miestų mokiniais susitiko Vilniuje ir skrido iki Frankfurto, o iš ten – į Bostoną. Kiti stipendijas laimėję lietuviai buvo iš Vilniaus, Kauno, Jonavos, Tauragės, Šiaulių ir Šilutės. O Frankfurte susitiko visi – ir lietuviai, ir latviai, ir estai.

„Prisimenu, kaip Frankfurto oro uoste visi dar buvome grupelėmis – lietuviai, latviai, estai, o kai reikėjo išsiskirti – buvome visi bendrai. Buvo labai liūdna išsiskirti“, – prisiminė A. Rušėnaitė.

Akvilė sakė, kad tėvai, sužinoję apie dukros laukiančią tolimą kelionę į JAV, labai džiaugėsi ir jokios baimės išleisti iš jų nejutusi.

„Arba jie nesakė, kad bijo, arba baimės nebuvo. Pati labai laukiau išvykimo, tik bijojau, kaip seksis su visais susibendrauti ir įveikti pripratimo laikotarpį su nepažįstamais žmonėmis. Tačiau viskas labai greitai įvyko. Visi tapome kaip didelė šeima. Nė karto nebuvo, kad kažkas su kažkuo nebendrautų ar kiltų kitokių tarpusavio intrigų. Visi buvo labai draugiški ir puikiai vienas prie kito pritapome“, – džiaugėsi pašnekovė, kuri su visais stažuotės dalyviais iki šiol palaiko ryšį.

Trys intensyvios savaitės

A. Rušėnaitė tris stažuotės JAV savaites gyveno Portlando universiteto studentų miestelyje. Visas dalyvių laikas buvo labai kruopščiai suplanuotas. O laisvo laiko, anot Akvilės, visi turėdavo vos keletą valandų vakarais.

Akvilė, viešėdama JAV, savo akimis išvydo pačius žymiausius objektus.

„Kasdien vykdavo paskaitos. Dauguma jų apie verslą, į kurias ateidavo sėkmingi vietos verslininkai ir pasakodavo savo sėkmės ir nesėkmės istorijas. Jų išklausėme apie 30. Taip pat vykome į ekskursijas po Meino valstiją, į vietas, kur žmonės yra įkūrę tam tikrą verslą. Programa buvo labai įtempta, nes mums norėjo parodyti kuo daugiau. O laikas apibrėžtas – vos trys savaitės, todėl tvarkaraštis buvo labai įtemptas“, – sakė A. Rušėnaitė.

Akvilė pasakojo, kad per stažuotę JAV visiems reikėjo įvykdyti du didelius projektus. Pirmas – vietiniai beisbolo komandai pateikti pasiūlymus, kaip į jų rungtynes pritraukti daugiau jaunimo. O antras – reikėjo sukurti nuosavą verslą. Abiejų projektų atlikimas, anot abiturientės, pareikalavo duomenų rinkimo ir išsamios jų analizės.

Abiturientė ir jos bendražygiai turėjo tris stažuotės mokytojas. Dvi iš jų buvo vietinės, kurių viena – verslo konsultantė, antra – su verslo sritimi susijusi, veikli moteris. Trečia – mokyklos mokytoja iš Šiaurės Karolinos.

Didžiųjų miestų galybė – savo akimis

Po trijų savaičių stažuotės Portlande Akvilės ir jos naujų draugų laukė penkių dienų kelionė į Niujorką ir Vašingtoną. Kaip ir daugumai, išvysti šiuos megamiestus buvo jos svajonė.

„Niujorke tiesiog eini ir aikčioji, nes viskas atrodo lyg pasakoje. Nors galiu prisipažinti, jog nesitikėjau, kad iš kelionės į JAV man taip patiks pati stažuotė, nes prieš išvykstant atrodė, kad pati laukiamiausia dalis yra ta, kuri bus po trijų savaičių“, – atviravo mergina.

Akvilė sakė, kad stažuotė, išskyrus išlaidas suvenyrams ir kitiems savo poreikiams, buvo finansuojama. Vienas iš dalyvių, atvykęs iš Italijos, programoje dalyvavo savo lėšomis, tačiau į kelionę po Niujorką ir Vašingtoną galėjo vykti tik gavę stipendiją.

„Pačiame Niujorke buvome maždaug pusantros dienos. Nuo Portlando iki Niujorko kelionė truko apie aštuonias valandas. Niujorke nakvojome Manhatano viešbutyje. Viskas buvo labai įspūdinga. Nueini ant viešbučio stogo ir matai visą miesto panoramą“, – įspūdžius pasakojo A. Rušėnaitė.

Lauryno Stuokos-Gucevičiaus abiturientė kartu su kitais programos dalyviais pamatė pačius žymiausius Niujorko ir Vašingtono objektus, apie kuriuos nemažai žmonių tik svajoja. Niujorke ji apsilankė Empire State Building, Times Squere, Jungtinių Tautų būstinėje, savo akimis pamatė „Laisvės“ statulą, Rugsėjo 11-osios memorialą.

„Nors norėjosi dar daug ką pamatyti, bet turėjome labai mažai laiko. Netrukus išvykome į Vašingtoną, iki kurio kelionė taip pat truko maždaug 6–7 valandas. Sostinėje pamatėme Linkolno statulą, Vašingtono paminklą ir daugelį kitų gerai žinomų objektų“, – sakė pašnekovė.

Kupiškio pavadinimas Vašingtono holokausto muziejuje.
Nuotraukos iš asmeninio Akvilės Rušėnaitės albumo

Akvilė teigė, kad bene ilgiausiai Vašingtone užtrukta holokausto muziejuje, kur ji radusi ant stiklo užrašytą ir Kupiškio pavadinimą.

„Ten buvo surašyti viso pasaulio miestai, kuriuose vyko holokaustas. Lietuvos vietovių sąrašas buvo bene ilgiausias, o jame radau ir Kupiškį. Buvo labai įdomus pojūtis pamatyti gimtojo miesto pavadinimą visai kitoje pasaulio pusėje“, – prisipažino A. Rušėnaitė.

Studijuoti į užsienį

Lauryno Stuokos-Gucevičiaus abiturientė Akvilė jau apsisprendusi, kad rinksis ekonomikos ir finansų studijas ir aukštojo mokslo diplomo sieks Didžiojoje Britanijoje. Anot jos, tokį pasirinkimą lėmė patrauklesnė švietimo sistema.

„Aš tarp savo draugų esu balta varna, kuri nori studijuoti ekonomiką, o dauguma – tiksliuosius mokslus. Ir planų studijuoti ne Lietuvoje jie neturi“, – juokavo mergina.

A. Rušėnaitė, jeigu viskas įvyks, kaip planuoja, po studijų likti gyventi Didžiojoje Britanijoje nenorėtų, o grįžtų į Lietuvą. Akvilė prisipažino, kad netgi pabuvojus JAV, tai nėra jos svajonių šalis, kur norėtų įsikurti visiems laikams.

„Norėčiau ten sugrįžti, bet ne visam laikui. Galėčiau Niujorke pagyventi daugiausia dvejus metus. Gera būti ten ir žinoti, kad esi laikinai“, – pokalbį pabaigė A. Rušėnaitė.

Norintys aplankyti JAV ir pamatyti jos grožybes ir lankytinas vietas gyvai, turės gauti esta viza.

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video