Skelbimai
Pašnekesiai
Nuomonės

PRISIMINKIME, KĄ REIŠKIA „KOMPANEIŠČINA“

Žurnalistas Rytas Staselis

Viešos, populiarios kampanijos turi vieną bjaurų bruožą. Jei yra gerai sukonstruotos viešųjų ryšių specialistų, jos užburia it trileriai. Užburia visus – ir pagrindinius aktorius-veikėjus (teigiamus bei neigiamus), ir viešosios komunikacijos kanalus vartojančią publiką. Vis daugiau yra požymių, kad korupcinis koncerno „MG Baltic“ skandalas ir su juo susijusių politikų epopėja, pagaliau pasiekusi teismą, įgyja vis daugiau teatro trilerio bruožų. Skirtumas su būtaisiais laikais tik tas, kad dabar jau ne tik namų šeimininkės (čia turiu galvoje specifinės TV auditorijos apibrėžimą), bet ir vadinamojo geriausio TV laiko laukianti publika perka spragėsius epopėjos epilogui.

Didi problema yra ta, kad dauguma, net svarbiausius sprendimus valstybėje priimantys žmonės, pasiduoda teatro kėdžių veliūro sukuriamai atmosferai ir ima elgtis ne kaip valstybės pareigūnai, o kaip atsipalaiduoti į spektaklį atėjusi auditorija, kurios dalis kremta spragėsius, kiti šaukia „Bravo!“, treti – kartais švilpia, ypač, jeigu siužetas prieš jų akis atrodo primityvokas, banalus ir visai neįkvepiantis, kaip buvo žadėta reklamos pranešime, anonse.

Atkreipkime dėmesį. Šių metų kovą žiniasklaidoje pasirodžius pirmiesiems „MG Baltic“ dramos veiksmams, Susisiekimo ministerija nusprendė iš pareigų atleisti dabar jau buvusį Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovą Daivį Zabulionį. Esą dėl veiklos skaidrumo stokos, neformalių ryšių (jų epizodai buvo aprašyti „MG Baltic“ dramoje: kažkas ten iš esmingai veikiančių asmenų buvo senokai pažįstamas, kažkas iš tų pačių slapta įrašytuose pokalbiuose nurodė, kad „Zabulionis – geras vyras ir mums padės“…).

Galima suprasti, kad to pakako. Poną Zabulionį ištrenkė iš pareigų ir… šioje vietoje reikia pridurti, kad radosi absurdo teatro elementų. Buvęs LAKD direktorius dėl šio sprendimo laimėjo kelių instancijų teismus, gavo nemažų kompensacijų, kurių daugelis skaitytojų nėra vienoje vietoje matę. Iš sovietinių laikų prisimenu rusišką žodį „kompaneiščina“. Net nesu tikras, kad sugebėsiu tiksliai perteikti jo prasmingą vertimą. Tai maždaug toks darbo ir sprendimų priėmimo stilius, kurį skatina pulsuojanti viešoji opinija, be sistemos organizuota veikla, inversinė (atvirkštine tvarka grindžiama) logika.

Pono Zabulionio asmeniškai nepažįstu, jis man nekelia nei simpatijų, nei antipatijų, tačiau mėsmalė, į kurią ir dėl ko jis pakliuvo – niekam nelinkėtinas dalykas.

Tačiau prisimenu iš viešosios erdvės ir ką kita. Ta pati Susisiekimo ministerija, ministro Roko Masiulio lūpomis skelbė graudžiai tragišką išvadą: Lietuvos keliai, į kuriuos investuoti milijardai Lietuvos ir Europos Sąjungos mokesčių mokėtojų lėšų, ir kurie visada per ketvirtį naujausiųjų laikų amžiaus valstybės buvo investicijų prioritetas, yra padaryti nekokybiškai. Skaičiai kraupūs: pasak p. Masiulio 9 iš 10 Lietuvos kelių padaryti nekokybiškai. Kažkur – mažiau žvyro, kažkur – akmens skaldos, dar kažkur – ploniau ar siauriau asfalto dangos. Tokius kelius reikės lopyti greičiau nei planuota, vėl reikės milijardų, kuriais nelyja.

Tačiau dėl to viešumoje jau aiškinasi naujasis LAKD vadovas Vitalijus Andrejevas, kuris lyg ir netiesė tų kelių, į kurio kėdę teismai norėjo grąžinti „neskaidriais“ ryšiais susikompromitavusį p. Zabulionį. Nors LAKD pareigybių aprašymuose yra nurodoma, kad LAKD direktorius atsakingas ir privalo „užtikrinti atliekamų darbų kokybę ir ilgaamžiškumą įgyvendinamuose projektuose“.

Įdomu, kaip būtų reagavę ir ką nusprendę Lietuvos teismai, jeigu šalinant p. Zabulionį iš darbo, ministerija būtų nurodžiusi ne slaptų įrašų dramos epizodą, o kelių kokybės būklės, už kurią iš darbo pašalintas pareigūnas buvo tiesiogiai atsakingas, analizę.

Šiuo atveju Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sprendimas kelti ieškinį dėl galimai padarytos žalos buvusiam uosto vadovui Eugenijui Gentvilui man rodos daug protingesnis ir racionalesnis: bylinėtis dėl konkrečios žalos (visai ne faktas, kad ji teisme bus nustatyta ir priteista). Tačiau uosto valdžia, regis elgėsi gudriau nekišdama p. Gentvilo į mūsų aptariamo teatro mėsmalę.

Reklama
Komentuoti

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Reklama
Reklama
Į viršų