Viktorui Bražui patinka matematika, o gitara, ir dainavimas yra ir bus tik mielas laisvalaikio užsiėmimas.
Šiemet per „Stichijų“ festivalį tarp koncertuojančių Žemės zonos scenoje bardų buvo ir kupiškėnas gimnazistas Viktoras Bražas. Gausiai publikai jis pasirodė ne pirmą kartą. Muzika Viktorą lydi nuo mažens ir yra pats mėgstamiausias laisvalaikio užsiėmimas.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Šeimos hobis
Viktoras – tikras šimonietis. Čia gimė ir iki šiol gyvena. Muzikalumą bus paveldėjęs iš savo tėvų. „Mano sesė Gintarė ir tėtis Rimgaudas groja gitara ir dainuoja. Kita sesė Kristina muzikos mokykloje mokėsi kankliuoti. Mama dainavo šimoniečių moterų vokaliniame ansamblyje. Jų muzikavimo klausydavausi nuo mažų dienų. Muzika – visos mūsų šeimos hobis“, – tvirtino Viktoras.
Viktoras pradėjo dainuoti būdamas pradinukas. Pirmą kartą jis pasirodė per Šimonių mokyklos gimtadienio šventę. Ta proga vienas dainavo susirinkusiai publikai. Dainuojant tuo metu ir garsas išsijungė. Nepasimetęs ir be muzikos baigęs dainuoti. Vėliau jis kartu su tėčiu koncertavo Palėvenės vienuolyne per festivalį „Sielos ilgesys“.
Iš pradžių norėjęs išmokti skambinti pianinu, bet šio instrumento namuose nebuvo. Važinėti iš Šimonių į Kupiškio muzikos mokyklą nenorėjęs, o tėvai nevertė.
„Dabar truputį to gailiuosi. Prieinamas instrumentas namuose buvo gitara. Paprašiau sesės, kad duotų man savo gitarą pabrazdinti. Pamažu pats ir išmokau ja groti. Rimčiau pradėjau groti prieš dvejus metus. Esu savamokslis gitaristas. Atliekamoms dainoms tekstų randu internete, taip pat tėčio dainų archyve. Malonu, kad tėtis yra pasakęs, kad geriau už jį groju ir dainuoju. Tie žodžiai teikia pasitikėjimo savo jėgomis. Gimnazijoje mane padrąsina muzikuoti, patarimų negaili ir muzikos mokytoja Asta Remeikienė. Ji pastebėjo, kad muzika man patinka. Pasiūlo pagroti ir padainuoti įvairiuose gimnazijos renginiuose. Aplinkiniai mano pasirodymus vertina teigiamai, bet kartais atrodo, kad ne visada nuoširdžiai. Man labai svarbu, kad kiti išgirstų ir įvertintų mano muzikavimą. Mažas nejutau jokios scenos, publikos baimės, o šiuo metu vis sunkiau prieš koncertą suvaldyti jaudulį. Iš lietuvių dainuojamosios poezijos atlikėjų patinka klausyti Vytauto Kernagio įrašų. Šiaip mėgstu klausytis įvairios muzikos. Visgi manau, kad savo ateities su muzika nesiesiu. Gitara bus tik hobis. Esu jau dvyliktokas, tad kitais mokslo metais žadu rimčiau kibti į mokslus. Norėčiau studijuoti matematiką arba inžineriją. Patinka narplioti ypač sunkus matematikos uždavinius. Groju, matyt, irgi neatsitiktinai, nes daugeliui muzikantų labiau sekasi tikslieji mokslai“, – pasakojo apie savo muzikavimą ir ateities planus pašnekovas.
Susirado bendraminčių
Šiemet per festivalį „Stichijos“ Viktorui Bražui padėjo groti bendraamžis Matas Sankauskas.
Autorės nuotraukos
Viktoras Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje praėjusiais mokslo metais buvo naujokas. Mat dešimt klasių jis baigė Šimonyse. Vaikinas prisipažino, kad pirma savaitė naujoje mokykloje buvo sunkoka. Esąs uždaroko būdo, bet naujoje aplinkoje reikėjo visko kitų pasiklausti, kol susigaudęs, kur kokie kabinetai ir šiaip kokia tvarka gimnazijoje. Taip buvo priverstas bendrauti su kitais, susirado naujų draugų.
„Pradėjau groti praėjusią žiemą kartu su gitara grojančiu Matu Sankausku ir saksofonu grojančia Dominyka Malinauskaite. Muzikos mokytoja mums pasiūlė padainuoti ir pagroti Panevėžyje viename Balčikonio gimnazijos renginyje. Nuo tada pradėjome ne tik kartu groti, bet ir dainuoti. Matą padėti man per „Stichijas“ buvau pasikvietęs, kad gitara geriau skambėtų. Kaip minėjau, dvyliktoje klasėje noriu labiau mokslams atsidėti ir šią grupę paliksiu, nes nebegalėsiu daug laiko skirti bendroms repeticijoms. Vienas koncertuoti žadu ir toliau“, – sakė vaikinas.
Jis tvirtino, kad labai gera gyventi Šimonyse. Čia giria prie namų visa išvaikščiota. Mėgstąs būti gamtoje kaip stebėtojas. Nevilioja nei grybauti, nei uogauti, nei žvejoti. Tam neturįs kantrybės.
Studijuoti ir kada nors apsigyventi norėtų Vilniuje. Šis miestas jį labai traukia. Tik nežinia, kaip seksis priprasti prie didmiesčio šurmulio ir gyvenimo tempo. Vis dėlto, kur gyventų, visada norės lankytis gimtajame kaime ir pasimėgauti čia tvyrančia ramybe.
