2024/03/28

 

ADOMO SODYBOJE KARPINIAI PRIKĖLĖ PRAEITĮ, MITINĘ SENOVĘ IR SUJUNGĖ SKIRTINGAS KULTŪRAS

Papuošti šventųjų paveikslai, tremtinių nuotraukos. Autorės nuotrauka

Papuošti šventųjų paveikslai, tremtinių nuotraukos.
Autorės nuotrauka

Liepos 16–21 dienomis Adomo Petrausko sodyboje, Uoginių amatų centre, surengtas karpytojų pleneras „Karpiniuota praeitis…“ Unikalus renginys ne tik Kupiškyje, bet ir Lietuvoje, nes tarptautinis, toks pirmasis. Iki šiol niekas to nesiėmė, nesugalvojo. Kaip ir kodėl šįsyk taip sumąstyta?

Ada DVARIONAITĖ

Dideli plenero vaisiai

Kaip dažnai būna, lėmė beveik atsitiktinumas. Tautodailininkų sąjungos Kupiškio skyriaus pirmininkė Virginija Jurevičienė kartu su „Židinio“ meno studijos bičiuliais pagalvojo, kad vasarą reikia gyventi prasmingai. Parašė projektą rajono Savivaldybės Nevyriausybinių organizacijų paramos programai.

Laimėjo, gavo 300 eurų. Dar pamąstė. Sumanė pasikviesti kolegas iš kitų rajonų. Uteniškė karpytoja Rasa Slesoriūnienė pasiūlė: „Tiek feisbuke bičiulių turime, darykime tarptautinį plenerą, pasikvieskime daugiau žmonių.“

Tada ir pakito pirminis kuklus sumanymas. Prie Lietuvos 21 karpytojos (iš jų 4 kupiškėnės) prisidėjo 4 bičiulės iš Baltarusijos, Molodečno miesto, po vieną iš Ukrainos ir Lenkijos. Renginį sutiko remti Kupiškio etnografijos muziejus, Turizmo ir verslo informacijos centras. Prisidėjo savi, artimieji, šeimos, dar ūkininkai, Antašavos medžiotojų būrelis, nes už 300 eurų visą savaitę išgyventi, pavalgyti, pakeliauti, kūrybiškai pasidarbuoti trims dešimtims žmonių, kad ir nereiklių, kantrių, kad ir menininkų, bet tai neregėtas žygdarbis būtų. Viskas įmanoma, jeigu yra žmones suburianti prasminga idėja ir iniciatyvūs žmonės.

Kūrybos plenero vaisiai viršijo planus – sukurta kelios dešimtys paveikslų, dekoruoti šventųjų paveikslai ir senos nuotraukos iš lietuvių tremties vietovių, iš viso per 60 autorinių darbų, dalis palikta Kupiškio etnografijos muziejui.

Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“

Dalintis
Vėliausi komentarai
  • Iškraipyta tiesa. P.Slesoriūnienė niekada nebuvo lietuvių k. mokytoja. Ji buvo rusų k. mokytoja

  • Tikrai originalu. Šaunuoliai.

Rekomenduojami video