2024/03/19

 

SMULKIEJI PIENININKAI GRIEBIASI PASKUTINIO ŠIAUDO…

Laiškų pilną krepšį kupiškietės Renata Vilimienė ir Sigita Stančikienė nuvežė sostinėn į Seimą. Renatos Vilimienės nuotrauka

Laiškų pilną krepšį kupiškietės Renata Vilimienė ir Sigita Stančikienė nuvežė sostinėn į Seimą.
Renatos Vilimienės nuotrauka

„Kupiškėnų mintyse“ jau anksčiau rašėme apie mažųjų pieno ūkių savininkų nerimą dėl valdžios planuojamo kurti Žemės ūkio gamybos rizikos valdymo fondo. Sparčiausiai šis sumanymas stumiamas pieno sektoriuje.

Ada DVARIONAITĖ

Gegužės mėnesį šio fondo pradmenys ir projektas Žemės ūkio ministerijos iniciatyva buvo pristatyti pieno gamintojų susirinkime. Birželio pabaigoje Žemės ūkio rūmai išsiuntinėjo raštus Lietuvos pieno gamintojų asociacijos skyriams apie fondo kūrimą, rengiamas įstatymų pataisas, iš kurių aišku, kad ūkininkų įmokos į fondą bus privalomos. Dar tik rengiami teisės aktai, dar nežinia, kaip veiks pats fondas, kokie bus pienininkams kompensavimo mechanizmai, o jau numatyta, kad rudens sesijoje šie reikalai bus nagrinėjami ir priimami būtini teisės aktų pakeitimai.

Pienininkus ši skuba paskatino imtis konkrečių veiksmų, jau skelbta, kad kupiškėnai, mažų ir vidutinių pieno ūkių šeimininkai, renka parašus, kuriais skelbia nesutinkantys su priverstiniu dalyvavimu fondo veikloje ir nustatytų įnašų mokėjimu fondui.

„Griebiamės paskutinio šiaudo. Gal ir nieko nepakeisim, bet būsim bent jau ramūs, kad padarėm, kas mūsų jėgoms įmanoma, savo nuomonę turėjom, ją garsiai paskelbėm ir į rankas įstatymų leidėjams įteikėm“, – taip kalba Lietuvos pieno gamintojų asociacijos Kupiškio skyriaus pirmininkė Renata Vilimienė.

Kupiškėnai kelias savaites rinko parašus, kad nesutinka su numatoma prievole mokėti fondui įnašus pagal parduodamo pieno kiekį (numatyta skaičiuoti po 3 eurus už parduoto pieno toną). Surinko per 200 Kupiškio krašto pieno gamintojų parašų.

Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“

 

Dalintis
Vėliausi komentarai
  • Ne už to šiaudo griebia. Paskutinis šiaudas, tai lenkai, gyvulių supirkėjai. Atvažiavo su fūra, ir išvežė visą klapatą. Prie seimo galima vežti tik cisternas srutų, kitaip jie nesupranta.

  • Įkurkit, pagaliau pieninę, kurioje gamintumėte grietinę, sviestą, varškę, sūrį… Gal išeitų pigesni nei dideliuose prekybos tinkluose ir surastumėte savo pirkėjus. Na, jei produkcija nebus pigesnė, tada išeikite visai iš pieno rinkos, neieškodami lengvatų ir paramų. Brangių produktų po neaiškia ekologijos vėliava mums nereikia. Juk prieš karą buvo daug pieninių, kurios tilpdavo viename 80- 100 kvadratinių metrų name.

    • Įkurti pieninę? Kitaip tariant kooperuotis? Savo turtą patikėti kitam? Pats galėtum? Kiek ilgai? Jau kiek kooperatyvų ir sąjungų prikurta, kad net pienininkams tenka griebtis paskutinio šiaudo. Atsakymas paviršiuje, tik niekam nesmagu pasakyti garsiai.

Rekomenduojami video