2024/03/28

 

PUSLAPIUOSE – SULAUŽYTOS VAIKYSTĖS PRISIMINIMAI

Klausant, kaip Robertas Šarknickas kalba apie vaikystės ir paauglystės metais patirtus skaudulius, kurie ypač detaliai aprašyti knygoje „Šarkos sielos šauksmas“, atrodo, kad jo prisiminimai yra atsparūs laikui. Autorės nuotrauka

Klausant, kaip Robertas Šarknickas kalba apie vaikystės ir paauglystės metais patirtus skaudulius, kurie ypač detaliai aprašyti knygoje „Šarkos sielos šauksmas“, atrodo, kad jo prisiminimai yra atsparūs laikui.
Autorės nuotrauka

Aktoriaus, režisieriaus, pedagogo Roberto Šarknicko skaudžioji gyvenimo patirtis daugeliui yra žinoma, nes jis niekada josios neslėpė. Didžioji dalis vaikystės ir paauglystės akimirkų bei paslapčių prieš keletą metų sugulė į jo biografinę knygą „Šarkos sielos šauksmas“.

Dabartinę R. Šarknicko kaip politiko veiklą galima vertinti įvairiai, tačiau negalima paneigti to, kad atvirumas ir drąsa apnuoginti savo sielą randa atgarsį ir kitų žmonių širdyse.

Audinga SATKŪNAITĖ

Išsiskyrimų palytėtas kelias

Kupiškio viešojoje bibliotekoje savo debiutinę knygą pristatęs R. Šarknickas prasitarė, kad mintis į puslapius dėliojo maždaug porą metų, nes nelengva buvo atverti prisiminimų pandoros skrynią. Kai vieną dieną dukra pamačiusi, kad jis nejučia rašydamas knygą verkė, tą pradėjo daryti naktimis. Biografinis pasakojimas tarp skaitytojų sulaukė didelio susidomėjimo, todėl praeitais metais buvo išleistas pakartotinis tiražas.

Daugelį biografinių detalių, kurias R. Šarknickas atvėrė Kupiškio viešojoje bibliotekoje susirinkusiai publikai, galima rasti jo knygoje „Šarkos sielos šauksmas“. Jis savo vaikystės pasakojimą per susitikimą pradėjo nuo akimirksnio, kai vieną gruodžio dieną atsidūrė žemėje, o tiksliau Kaune. Kaip sakė pats knygos autorius, iš motinos įsčių pateko į cigarečių dūmais ir alkoholiu pridvokusį kambarį, bet dar tada nežinojęs, kad tai yra blogai.

Vėliau R. Šarknickas motinos buvo greitai atiduotas į valdiškus kūdikių namus Kaune ir iš tų dienų labiausiai teigė prisimenantis susitikimus su vyresne, tuomet penkerių ar šešerių metų, seserimi Diana.
„Aš labai laukdavau tų savaitgalių, ji mane nešiodavo, apipuošdavo mano garbanas gėlėmis. Aš jai buvau tarsi žaislas.“

Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“

Dalintis
Vėliausias komentaras
  • Jei visi, kurių vaikystė buvo panaši, taip virkautų- Lietuva paskęstų ašarų jūroje…

Rekomenduojami video