Skelbimai
Pašnekesiai
Aktualijos

PROBLEMŲ KAMUOLYS DAILIŪNUOSE DAR NEIŠPAINIOTAS

Teritorijoje daug statinių liekanų ir tvarkytinų šabakštynų.
Autorės nuotrauka

Sudėjus du gerus siekius turėtų išeiti vertingas darbas – logiška taip svarstyti. Bet tikrovėje būna ir priešingai.

Ada DVARIONAITĖ

Kupiškio rajono savivaldybė, siekdama sudaryti pozityvų krašto įvaizdį, imasi šeimininkiškai tvarkyti apleistas teritorijas, valyti šiukšlynus, griauti sovietinių metų griuvenas, užsilikusius gamybinius statinius. Kad jie nekeltų grėsmės žmonėms ir džiugintų pakeleivio akį. Norai puikūs.

Šeimos pieno ūkio savininkas melžia karves, iš užsienio susigrąžina užsidirbti išvykusį sūnų, abudu stengiasi darbuotis, nepasiduoti pasaulinėms pieno krizėms, išlaikyti pajamų šaltinį. Auga du anūkai, tuoj bus ir trečias… Nepaliaujamai emigruojančiai Lietuvai, senstančiam kaimui tokie žemdirbiškos gyvensenos puoselėtojai tikra atgaiva. Valdžia deklaruoja, kad nedideli šeimos ūkiai yra tvirčiausias pamatas, ant kurio išgyvens lietuviškas sodžius, o gyvulininkystė – prioritetinė žemės ūkio sritis, verta palaikymo ir paskatinimo.

Šios pozityvios mintys tinka pasakojimui apie Skapiškio seniūnijoje pieno ūkį turinčius Paulių Tumonį ir jo sūnų Eligijų. Dirbtų žmonės ramiai savo ir Lietuvos naudai, bet negali. Geri siekiai susidūrė Dailiūnų kaime, susikirto dėl sovietinių laikų karvidžių komplekso. Kaip liaudies išmintis sako, susiėjo problemos ant vieno siauro liepto…

Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“

Reklama
Komentuoti

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Reklama
Reklama
Į viršų