Rezervuota jaunimui

MENO PASAULIS ĮTRAUKĖ IKI GELMIŲ

Zita Šeinauskaitė sako, kad labiausiai įsiminė tuos gimtojo miesto scenose suvaidintus spektaklius, kuriuose ji atlikusi vienus iš pagrindinių vaidmenų.

Kupiškėnė Zita Šeinauskaitė vieną dieną buvo palytėta visų trijų teatro mūzų ir surado savo gyvenimo kelią. Kol didžioji dauguma abiturientų stengiasi pasirinkti profesiją, kuri garantuotų sočią ateitį, šiuo metu Vilniuje gyvenanti Zita drąsiai nėrė į meno pasaulį.

Audinga SATKŪNAITĖ

Davė atspirties tašką

Z. Šeinauskaitė prisimena nuo mažens buvusi labai aktyvi, domėjosi daugeliu dalykų. Ji lankė tuometinę muzikos mokyklą, šokių pamokas, o sužinojusi, kad egzistuoja teatro studija, nedelsdama atvėrė ir jos duris. Pirmiausia ją teatro dalykų mokė režisierė Nijolė Ratkienė, vėliau pradėjo lankyti teatro būrelį Povilo Matulionio progimnazijoje pas režisierę Aušrą Aleksandravičienę. Baigusi progimnaziją mesti teatro Zita nė negalvojo – atsidūrė režisierės Vilijos Morkūnaitės vaikų ir jaunimo teatro studijoje, kur ir liko iki pat gimnazijos baigimo.

Z. Šeinauskaitė mokyklos laikais vaidino begalėje spektaklių. Ir kaip pati sako, visi buvę savaip įsimintini.

„Aišku, labiausiai įstringa tie spektakliai, kuriuose atlikau vieną iš pagrindinių vaidmenų. Tai spektakliai „Čipolinas… ir kitos daržo naujienos“ ir „Apie Sašą, keliones laiku ir… Kalėdas“, – sakė mergina.

Dabartiniais laikais meno specialybės laikomos kaip vienos neperspektyviausių, todėl dažniausiai būsimi studentai dairosi į tas, kurios garantuotų patogų gyvenimą. Zita drąsiai taria: „O kam eiti lengviausiu keliu?“ Mergina šiuo metu Lietuvos edukologijos universitete studijuoja teatro ir kino pedagogiką.

„Tokį pasirinkimą tikrai lėmė visa mano meninė veikla iki studijų metų. Galiu tvirtinti, kad studijuoti būtent šią specialybę paskatino lankyta teatro studija. Tik tai ir leido man suprasti, ką aš noriu toliau veikti, ir dėl to esu be galo dėkinga Vilijai Morkūnaitei!“ – tikino Z. Šeinauskaitė.

Zita džiaugėsi, kad skirtingai nei dauguma tėvų, kurie vaikus ragina imtis „saugių“ specialybių, jos mama niekuomet neprieštaravusi tam, ką daro dukra. Moteris visuomet palaikydavo ir iki šiol palaiko savo atžalą, sekdavo kiekvieną jos pasirodymą scenoje. Nors, kaip sako pati Z. Šeinauskaitė, mama nėra glaudžiai susijusi su menu.

„Mano mama visada nori, kad jos vaikai darytų tai, kas jiems artima. Tad jai esu dėkinga. Nemanau, kad jos prieštaravimai dėl mano studijų pasirinkimo būtų ką nors pakeitę, tik būtų sukėlę nereikalingų pykčių“, – pabrėžė pašnekovė.

Pedagogės kelias negąsdina

Šiuo metu didžiąją Z. Šeinauskaitės gyvenimo dalį užima teatro ir kino pedagogikos studijos. Antro kurso studentė tikino, kad daugiau dėmesio universitete skiriama pažinčiai su teatro pasauliu, kuris jai yra pažįstama žemė.

Kupiškėnė Zita Šeinauskaitė vaidybos duonos nemažai ragauja ir studijų metu.
Nuotraukos iš asmeninio archyvo

Zita apgailestavo, kad jų kursas Lietuvos edukologijos universitete bus paskutinis, nes šią specialybę ketinama uždaryti. Nuo žemės paviršiaus bus nušluota ir keletas kitų specialybių.

Pasak Z. Šeinauskaitės, teatro ir kino pedagogikos specialybę šiandien studijuoja penki žmonės. Tiesa, įstojusių studentų būta daugiau, bet viena mergina po mėnesio nusprendė, kad pasirinktos studijos yra skirtos ne jai.

„Pasirinkus šią specialybę, svarbiausia neįvaizduoti savęs kaip atlikėjos. Tai nėra aktorinės studijos, kaip dauguma mano, o pedagogikos, todėl mes mokomės, kaip turimas žinias perteikti vaikams mokykloje, kad jie jaustųsi laisvesni ir nesuvaržyti ne tik pamokose, bet ir gyvenime“, – kalbėjo pašnekovė.

Anot jos, svarbiausia mylėti vaikus ir norėti jiems padėti, nes pedagogai su jais praleidžia tiek pat laiko, kaip ir tėvai, ir padeda formuotis jų asmenybėms.

Zita teigė, kad apie stojimą į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją taip pat svarsčiusi, tačiau artėjant stojamųjų laikui, apmąsčiusi visus pliusus ir minusus, ji nusprendė savo sumanymo atsisakyti.

„Nežinau, kas tuo metu man šovė į galvą ir kodėl radau daugiau tos specialybės minusų, bet tokio savo sprendimo visiškai nesigailiu“, – pabrėžė mergina.

Z. Šeinauskaitės pedagoginis kelias negąsdina, nes, kaip ji sako, turėjusi ne vieną puikų mokytoją iš didžiosios raidės, todėl svajoja ir pati tapti kam nors pavyzdžiu.

„Artimiausi mano planai yra baigti studijas, o tada žiūrėsiu, kur mane nuneš gyvenimo tėkmė. Žinoma, norėčiau bent keletą metų padirbėti mokykloje, o galbūt netgi ilgiau. Labai toli stengiuosi neplanuoti, kol kas tik svajoju, o ne kuriu planus“, – atviravo kupiškėnė.

Be studijų, Zita laisvu laiku dar lanko universiteto chorą, dainuoja neseniai naujai susikūrusiame ansamblyje. Ir kaip dauguma studentų, ji nesėdi sudėjusi rankų be darbo.

Vilniuje jaučiasi stabilesnė

Z. Šeinauskaitė nė vienos teatro studijos Vilniuje nelanko, nes, anot jos, vaidybos pakanka ir studijuojant. Mergina džiaugiasi, kad pasirinkta specialybė yra labai plati, todėl ji galinti tobulinti scenos judesius, scenos kalbą, muzikalumą.

„Šie dalykai taip pat reikalingi vaidybai. Dalykai, kuriuos aš gaunu universitete, yra kur kas naudingesni nei bet kokia teatro studija, kurioje dažniausiai atskirai tokių subtilybių niekas nemoko“, – tikino mergina.

Meno pasaulyje nardanti Zita nesunkiai gali įvardyti ir savo mėgstamus aktorius. Vienas jų Marius Repšys, kurio kuriamas personažas spektaklyje „Išvarymas“ ją taip sužavėjęs, kad nuo tos dienos aktoriaus talentą pradėjusi vertinti kitomis akimis.

„Tik po šio spektaklio atkreipiau dėmesį į jį kaip į asmenybę ir niekada nebūčiau pasakiusi, kad jis toks geras ir nuoširdus žmogus. Taip pat labai gerbiu ir myliu savo dėstytoją, aktorę, režisierę Ievą Jackevičiūtę. Ji tikras moters pavyzdys ir ją drąsiai galėčiau vadinti savo autoritetu“, – džiaugėsi Z. Šeinauskaitė.

Mergina teigė, kad ji vis retesnė viešnia Kupiškyje ir savo gyvenimo gimtajame mieste nebeįsivaizduotų, nes čia esą per daug rami atmosfera. Zita į šulinį dar neskuba spjauti ir galbūt kada nors grįš – juk nežinia, kaip gali pasisukti gyvenimas.

„Praeitais mokslo metais grįždavau tikrai dažniau, dabar turiu gerokai daugiau įvairios veiklos ir stengiuosi grįžti bent kartą per mėnesį. Man reikia triukšmo, mašinų ūžesio, žmonių, o Kupiškis asocijuojasi su ramybe ir čia labiausiai patinka leisti atostogas, – tikino Zita. – Myliu šį miestą. Čia žmonės yra natūralūs, niekas niekuo neapsimeta, jei bloga nuotaika, tai ir neslepia. Nueini į parduotuvę, pasisveikina surūgęs veidas, ir gera, nes žinai, kad žmogus nemeluoja, neapsimetinėja, kad puiki diena. Čia visada kvepia, ramu. Kupiškis yra tobuliausia vieta, kai ieškau ramybės.“

Z. Šeinauskaitei naujas gyvenimo etapas, prasidėjęs sostinėje, padėjo geriau suprasti save ir tinkamai sudėlioti prioritetus, atsirinkti, kurie gyvenimo dalykai yra svarbūs. Ji Vilniuje jaučiasi stabilesnė nei gyvendama Kupiškyje.

„Visi mes keičiamės. Keičiasi buitis, aplinka, artimi žmonės, keičiamės ir mes patys. Manau, kad visi pokyčiai dažniausiai veda prie kažko gero“, – šypsojosi kupiškėnė.

1 komentaras

1 komentaras

  1. draugas (84.15.176.125)

    2018-02-16 at 00:06

    Šaunuolė mūsų Zita. Sekmės! ❤️

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Į viršų