Skelbimai
Pašnekesiai
Rezervuota jaunimui

GYVENIMO PRIESKONIAI PER MENINĮ PAŽINIMĄ

Šiuolaikinis pasaulis kupinas įvairiausių pasiūlymų, todėl vaikai, norintys imtis užklasinės veiklos ir realizuoti savo gabumus, turi begalę galimybių. Vieni veiklos poreikį tenkina pagrindinio ugdymo mokyklose, antri lanko įvairius būrelius, treti savo gabumus tobulina muzikos ar dailės mokyklose. Kupiškio meno mokyklos direktorė Daiva Šakickienė sako, kad meninis ugdymas vaikui suteikia progą pasaulį pažinti kitaip.

Audinga SATKŪNAITĖ

Vaikai žino, ko nori

Kupiškio meno mokykloje šuo metu mokosi 230 mokinių. Daugiausia jų pasirinkę muzikinę kryptį, net 160, tuo tarpu dailės – 70 vaikų. Anot mokyklos direktorės D. Šakickienės, kartais mokiniai, pradėję eiti muzikiniu keliu, vėliau išbando savo jėgas ir dailės srityje. Jos teigimu, atvirkštinis variantas būtų sudėtingas, kadangi muzikiniai įgūdžiai turi būti pradedami lavinti nuo jaunesnio amžiaus, o piešti vaikas gali pradėti ir nuo 11–12 metų.

„Vaikai priimami pagal amžių: į muzikinę klasę nuo 7 metų, į dailės mokiniai taip pat priimami nuo 7–8 metų. Anksčiau mokytis dailės priimdavome nuo 12 metų, o dabar priėmimą paankstinome. Mokslininkų tyrimai atskleidžia, kad kūrybinių įgūdžių ugdymą reikėtų pradėti iki 9 metų. Vaikai patys puikiai jaučia savo galimybes ir ieško. Be to, maži vaikai nori viską išbandyti: vieną savaitę piešia, antrą – dainuoja, trečią – groja“, – sakė D. Šakickienė.

Anot jos, svarbiausia tėvams stebėti savo atžalas ir suvokti, kas jiems yra maloniausia, kad užklasinės veiklos imtųsi su malonumu. D. Šakickienės teigimu, tėvai su savo vaikais atvėrę Meno mokyklos duris pabrėžia, kad atžalos pačios pareiškia norą lankyti minimą ugdymo įstaigą.

„Ši karta yra kur kas drąsesnė, laisvesnė ir netgi būdami maži vaikai jau žino, ko norėtų, kas jiems patinka“, – tvirtino pašnekovė.

D. Šakickienė sakė, kad pasitaiko vaikų, kurie vieną dieną nusprendžia palikti Meno mokyklą, nes jiems pritrūksta noro toliau eiti šiuo keliu. Pasitaiko ir kitokių pasitraukimo priežasčių. D. Šakickienės pastebėjimu, tai dažniausiai nutinka trečiais mokymosi metais. Ji atskleidė, kad buvę mokiniai paaugę prasitaria, kad gailisi, jog tą lemtingą sprendimo dieną jiems tėvai nepagelbėjo susidėlioti pareigų kiek kitaip.

(Ne)apčiuopiamas patirties kraitis

Nemažai auklėtinių, baigusių Kupiškio meno mokyklą, ir toliau gilinasi į meną, tačiau, anot pašnekovės, sunku išmatuoti, kokias vertybes pasiima vaikai. D. Šakickienė neabejojo, jog sukrautas kraitis iš tiesų gausus. Anot jos, muzika ir dailė nėra tikslas, o tik priemonės tapti stipria asmenybe.

„Mes galime duoti labai daug, tačiau klausimas, ką vaikas pasiima. Į Meno mokyklą nereikia ateiti tik pabūti, buvimas čia turi būti pagrįstas. Negalima pradėti kelio nuo „aš turiu“, bet nuo „aš noriu“. Žmogus gali įgyti daug visokio išsilavinimo, bet jei jis neturės empatijos, kultūros suvokimo, nežinau, ar tai galima vadinti išsilavinimu. Meno mokykla papildo ir sustiprina gebėjimus bei žmogaus išprusimą“, – tvirtino D. Šakickienė.

Anot jos, muzikinių įgūdžių ugdymas vaikui suteikia ir apčiuopiamos naudos: lavina atmintį, matematinius ir kalbos gebėjimus. D. Šakickienės teigimu, vaikas, išmokęs muzikos kalbos, bet kokią kitą kalbą gebės išmokti labai lengvai, nes pažins sistemos valdymą. Galų gale – meninių gebėjimų ugdymas gali būti puikus savęs pažinimo kelias.

„Mes skaitydami knygas prisiliečiame prie didžiųjų asmenybių, o grodami Bacho ar kitų kompozitorių kūrinius suprantame jų mąstymą, atkuriame mintis, jausmus. Įsivaizduokite, jauno amžiaus vaikai mokosi iš didelių kultūros lobių. Piešdami vaikai mato didžiųjų dailininkų paveikslus, perteikia jų stilių“, – kalbėjo pašnekovė.

Pasak D. Šakickienės, menas harmonizuoja žmogaus jausmus, o dailė ypač gali padėti susikoncertuoti ir nusiraminti. Jos manymu, jauname amžiuje išlavinti kūrybiniai ir meniniai įgūdžiai vėliau gali padėti, netgi jei žmogus toliau žengia visai kitokiu profesiniu keliu.

„Šiandien gauname labai daug informacijos, todėl mums reikalingas aštrus protas, kad galėtume veikti greitai. Ir anksčiau, ir dabar žmones visur kur lydėjo ir lydi menas ir mes žavimės didžiaisiais kūrėjais“, – sakė mokyklos direktorė.

Jos teigimu, klaidinga manyti, kad vaikas, turintis užklasinės veiklos ar pradėjęs lankyti Meno mokyklą, apleis pagrindinį mokymąsi, atvirkščiai – tai tik gali pagelbėti. Svarbiausia, anot D. Šakickienės, aiškiai susidėlioti dienos laiką, o tai ugdo vaiko įgūdžius planuoti.

Meno mokykloje dailės mokytoja dirbanti Rima Laskauskienė irgi tvirtino, kad dailė vaikus moko bendravimo, nuoseklumo, kaip užbaigti pradėtą darbą.

Viską parodo laikas

Kupiškio meno mokyklos direktorė pastebi, kad kai kurie auklėtiniai rezultatų tikisi per greitai, nes tam reikalinga kantrybė ir darbas. Anot jos, svarbiausia einant tam tikru savęs ugdymo keliu nesusikurti spragų, nes tai gali pagimdyti nenorą, todėl pirminiai žingsniai turi būti labai pamatuoti.

Dailės mokytoja R. Laskauskienė sakė, kad vaiko asmenybės ryškumą ir kūrybinį rezultatą neretai lemia darbas ir prigimtiniai dalykai, kuriuos būtina puoselėti. Direktorė paantrino, jog iš karto sunku spręsti apie vaiko galimybes, nes viską atskleidžia laiko tėkmė.

„Vieną vaiką kaip augalą reikia labai ilgai prižiūrėti, tręšti ir tik tada jis pražysta. Vienas gali atsiskleisti iš karto, o antram reikia laiko. Mes atidarome vartus ir padedame vaikams eiti pasirinktu keliu“, – sakė D. Šakickienė.

Ji tiki, kad bet koks meninis ugdymas vaikui yra reikalingas, ir visai nesvarbu, ar tai daroma Meno mokykloje ar mokyklos būreliuose. Pašnekovės pabrėžė, kad Meno mokykloje ir būreliuose ugdymo procesas yra skirtingas.

„Mes dirbame labai kryptingai, vaikui suteikiame ir akademinių žinių. Čia yra mokykla ir mes turime programas, kurių laikomės. Dalyvaujame ir konkursuose, parodose, kartu stengiamės dailės raišką pritaikyti kiekvienam vaikui individualiai“, – sakė R. Laskauskienė.

Anot D. Šakickienės, meninio ugdymo tikslas pasiekiamas, kai gaunamas mokyklos baigimo pažymėjimas ir suteikiamos visos įmanomos žinios. Ir tik pats auklėtinis gali nuspręsti, ką su visu tuo kraičiu veikti ateityje.

„Tarkim, būrelyje vaikai tik piešia, o mes juos supažindiname su visomis dailės technikomis. Meno mokyklos auklėtiniams suteikiami visi meniniai profesiniai pagrindai. Kituose būreliuose vaikai tik dainuoja ar groja, tačiau jie nepažįsta muzikinio rašto, o tai gali užkirsti kelią į daugelį užsiėmimų. Pavyzdžiui, žmogus vėliau nuėjęs į chorą dainuoti nemokės skaityti natų, nors gali turėti tobulą klausą“, – kalbėjo Kupiškio meno mokyklos direktorė.

Pasak jos, Jungtinėse Amerikos Valstijose vaikai įvairių dalykų yra mokomi per meno prizmę, kad mokiniams mokymosi procesas būtų įdomesnis.

„Nesvarbu, ar vaikas pabaigia Meno mokyklą, ar ne, svarbiausia, kad jis susipažįsta su meno pasauliu. Čia mes pasėjame grūdą, kuris augs visą gyvenimą. Tai, ką žmogus iš gyvenimo pasiima gero, niekuomet nedings“, – pabrėžė mokyklos direktorė.

Gabija Puodžiūnaitė savo gyvenimą svarsto susieti su menais. Tokį pasirinkimą jai padiktavusios užklasinės veiklos, kurios padėjo atrasti save.
Dariaus Baltakio nuotrauka iš asmeninio pašnekovės albumo

Džiaugiasi radusi pašaukimą

Gabija Puodžiūnaitė Kupiškio meno mokyklą pradėjo lankyti būdama antroje klasėje, o šiandien skaičiuoja 11 metus. Ji pradžioje septynerius metus mokėsi fortepijono specialybės ir ketvirtus metus yra pasirinkusi išplėstinio kurso solinį dainavimą.

Mergina sako, kad Meno mokyklą pradėjo lankyti savo noru, o mama netgi buvo nustebusi, kai dukra išsakė savo ketinimus.

„Ji dar kelis kartus manęs klausė, ar tikrai to noriu, nes mokslas gana ilgas. Išgirdusi, kaip groja mano draugė, likau be galo sužavėta ir mintyse sau pasakiau, kad ir aš kada nors taip grosiu, ir net nekilo jokių dvejonių, ar verta pradėti mokytis Meno mokykloje“, – atviravo G. Puodžiūnaitė.

Mergina, be Meno mokyklos pamokų, dar turi ir kitos užklasinės veiklos. Antroje klasėje ji pradėjo lankyti pramoginius šokius ir tai truko maždaug 8 metus. Vėliau Gabija su partneriu nusprendė šios veiklos atsisakyti dėl laiko stokos ir kitų sumetimų. Šiuo metu mergina dar šoka šiuolaikinių šokių kolektyve „Una“, krepšinio palaikymo komandoje „Laid back“ ir tautinių šokių kolektyve „Račiupėlis“.

„Kupiškyje stengiausi ir stengiuosi išnaudoti visas man suteikiamas galimybes, – sakė G. Puodžiūnaitė. – Kartais pagalvoju, kas būtų, jeigu nelankyčiau jokios užklasinės veiklos užsiėmimų, bet tada numoju ranka ir pasakau, kad tai neįmanoma, nes mėgstu visur dalyvauti. Aišku, kartais ištinka krizė, kad nesinori niekur eiti, tik ilsėtis, nes dvyliktoje klasėje tikrai gana sudėtinga suderinti visą veiklą ir mokslus. Tačiau nuėjusi į Meno mokyklą ar šokių užsiėmimus kaip tik atsigaunu ir nebesijaučiu tokia pavargusi.“

Ji save vadina maksimaliste ir tvirtina, kad norinti visko išbandyti kuo daugiau ir atrasti savo sugebėjimus. Pašnekovės manymu, jaunam žmogui labai sunku suprasti, ko jis nori iš gyvenimo, kai nėra nieko bandęs ir nesuvokia savo poreikių.

„Mėgstu būti matoma ir daryti būtent tai, kas man patinka. Neįsivaizduoju savęs sėdinčios namuose ištisas dienas, tiesiog aš ne toks žmogus. Galbūt tai yra susiformavę iš vaikystės“, – svarstė Gabija.

Jos teigimu, užklasinė veikla turinti begalę pliusų, nes tai yra savotiškas atsipalaidavimo būdas, padedantis nuo visko atitrūkti ir užsimiršti. Tik svarbiausia atrasti sau tinkamą veiklą.

„Kol esame jauni, galime maksimaliai save išnaudoti, kurti grožį. Su žmonėmis, kurie turi panašių interesų, yra lengviau bendrauti, atsiranda daug pokalbių temų. Įvairi užklasinė veikla pravers ateityje ir yra naudinga kiekvienam“, – pabrėžė G. Puodžiūnaitė.

Ji teigė pasvarstanti apie tolimesnį gilinimąsi į meną ir nemananti, kad toks profesijos pasirinkimas gali būti neperspektyvus. Anot merginos, visa užklasinė veikla ją vedanti prie vieno tikslo – studijų pasirinkimo, todėl bet kokią meninę veiklą laikanti sau naudinga.

„Jaučiu, kad jau atradau savo pomėgius, myliu tai, ką darau, ir tikiuosi, kad po kurio laiko mane pamils, palaikys ir kiti. Bet kuri kita profesija taip pat gali būti neperspektyvi, jei neįdėsi pastangų ir noro į tai, ką darai. Jeigu tu būsi geras savo srities žinovas, tave pastebės bet kur, tik reikia degti begaliniu noru ir atiduoti visą save“, – įsitikinusi Gabija.

Sugeba viską suderinti

Karolina Šimukauskaitė vien meno mokyklos lankymu neapsiriboja. Ji dar lanko keletą šokių kolektyvų ir džiaugiasi aktyviu gyvenimu.
Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Meno mokyklos auklėtinė Karolina Šimukauskaitė devintus metus lanko fortepijono specialybės ir dainavimo klasę. Anot merginos, apie tai ji svajojusi nuo pirmos klasės.

„Neatsimenu, kodėl būtent muzika mane patraukė, bet žinau tikrai, kad tėvai per prievartą manęs į Meno mokyklą nevedė. Iš tiesų net palaukė dar porą metų, kad truputį paaugčiau ir ištverčiau didesnį krūvį“, – atskleidė Karolina.

Kaip ir Gabija, K. Šimukauskaitė užklasinės veiklos trūkumu nesiskundžia, nes antrus metus, be Meno mokyklos, dar lanko merginų tautinių šokių kolektyvą „Račiupėlis“ bei sutartinių kolektyvą „Jaunimo ramuva“. Anot jos, viską labai lengva suderinti, jeigu žmogus turi noro. Karolina tarp užsiėmimų gausos netgi randanti laisvo laiko.

Ji užklasinės veiklos teigiamybe įvardija tai, kad žmogus gali realizuoti savo gebėjimus skirtingose srityse.

„Vien aplinkos pakeitimas, naujų žmonių ir savęs pažinimas yra didžiausi pliusai. Kol kas nesu apsisprendusi, ar toliau eisiu muzikos keliu, bet nepaisant to, įgyti gebėjimai man tikrai pravers, nes Kupiškio meno mokykloje gavau puikius pagrindus, kuriuos toliau metai iš metų tobulinu“, – įsitikinusi K. Šimukauskaitė.

Reklama
Komentuoti

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Reklama
Reklama
Į viršų