2024/03/19

 

KALBĖTI NEGALIMA TYLĖTI

Audinga Satkūnaitė

Audinga Satkūnaitė
Žurnalistė

Pareigos mums neretai užklijuoja etiketes ir nustato taisykles, kurių norom ar nenorom privalu laikytis. Ypač daug elgesio rėmų viešame gyvenime turi valstybės tarnautojai – tą jie patys puikiai supranta ir stengiasi laisve viešai nepiktnaudžiauti. Nelengvą gyvenimo atkarpą pasirenka tie, virš kurių galvų Damoklo kardas pakimba dėl to, kad jie visuomenės suvokimu tampa viešais asmenimis. Nors nustatyti ribą tarp viešumo ir privatumo yra sudėtinga problema, bet Kupiškyje viešumo ribos, rodos, yra kur kas platesnės. Čia viešu asmeniu be konkurencijos tampa tas, kuris dažnai matomas. O jį apkalbėti, atrodo, teisę gali turėti kiekvienas. Mažo miesto neišgujamas „parazitas“ – labiau domėtis kitų žmonių, o ne savo gyvenimais.

Viena viešo žmogaus pareigų dalyvauti miesto ir rajono renginiuose. Dažnai čia reikia atlikti ir pagrindinį vaidmenį – pasakyti kalbą. Retam yra Dievo duota dovana mokėti kalbėti viešai, tad dažnai tiesiog improvizuojama.
Suprantama, kiekvienoms knygos sutiktuvėms ar renginiui, greičiausiai daugeliu atvejų be teisės atsisakyti, kalbos iš anksto nepasiruoši. Improvizuotos viešos kalbos gali pakišti koją ir numušti vieną „kokybės balą“ nuo valdininko įvaizdžio. Mano manymu, turėti vieną (ar kelias) standartinę ir tvarkingai „sukaltą“ kalbą – galbūt nėra įdomus, bet gana „sterilus“ pasirinkimas.

Renginio vedėjo kėdės viešam žmogui nėra būtina pasimatuoti. Tokiai pagundai neatsispyrė rajono Savivaldybės vyresnioji specialistė Ingrida Varnytė, kuri buvo tapusi tarptautinio teatrų festivalio „Theather Cluster“ atidarymo šventės Kupiškyje vedėja. Nepriekaištinga I. Varnytės išvaizda, graži šypsena ir nuoširdumas – puikūs bruožai, žiūrovams galėję tapti patraukliu dalyku, bet jai tapti gera vedėja sutrukdė anglų kalba.

Kadangi atidarymo šventėje dalyvavo nemažai užsienio svečių, todėl ji vyko lietuvių ir anglų kalbomis. Sprendimas iš tiesų – pagirtinas, nes turime būti atviri pasauliui. Kol I. Varnytė anglišką tekstą skaitė iš lapo, atrodė, kad viskas vyksta lyg iš natų, tačiau jai koją pakišo improvizacija. Mero kalbą susirinkusiems užsienio svečiams bandžiusi išversti I. Varnytė paslydo. Dviguba improvizacija subyrėjo kaip kortų namelis.

Šiuo atveju saugiausias sprendimas būtų buvęs susiderinti kalbas iš anksto ir turėti paruoštą vertimą. Jei norėjosi improvizacijos, reikėjo pasirinkti žmogų, kuris tą daryti galėtų laisvai, o pirmiausia nepriekaištingai maudytųsi užsienio kalboje, kad jaudulys neužgožtų anglų kalbos žinių. Pavyzdžiui, vertėjos ar anglų kalbos mokytojos pagalba vertėjaujant būtų buvusi neprošal. Žinoma, nei festivalis, kuris tituluojamas kaip sėkmingas debiutas, nei kultūrinis rajono gyvenimas dėl to netapo prastesnis. Tik klausimas, ar Kupiškis užsieniui nori atrodyti kaip pirmaklasis?

Dalintis
Vėliausi komentarai
  • Tikrai visiška tiesa čia parašyta. Norint pakeisti, reikia keisti visus gyventojus iš šaknų, galbūt tuomet ir dingtų tas vadinamas kaimiškas kirminas iš gyventojų, kuomet nori vienas už kitą gražesnis būt, protingesni, žinot ir aptarti ką veikia petras ar jonas. Gražus tik miestas ir gamta.

  • Biski sarmata….

  • Puikus straipsnis atspindintis mūsų rajono „mirštančios gulbės“ realijas ir kompetencijas. Apvalkalas gražus, o viduj sup… .

Rekomenduojami video